ES PARAMA
Prezidentūra ir ministerija sutarė dėl 100 tūkst. tiesioginių išmokų „lubų“
Prezidentas Gitanas Nausėda bei žemės ūkio ministras Andrius Palionis ketvirtadienį sutarė dėl 100 tūkst. eurų tiesioginių Europos Sąjungos išmokų žemdirbiams lubų. Tikimasi, kad įvedus lubas žemės ūkio verslas taps skaidresnis, be to, smulkūs ir vidutiniai ūkiai gaus maždaug 25 proc. didesnes nei vidurkis išmokas.
Po susitikimo taip pat pranešta, kad svarstoma išmokoms pritaikyti progresinį mokestį bei taip sukaupti fondą remti smulkesnius ūkius bei inovacijas.
Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius sako, kad tiesioginių išmokų lubos įsigalios nuo 2022 metų.
„Sutarėme dėl poreikių įvesti lubas tiesioginėms išmokoms, 100 tūkst. eurų nuo 2022 metų“, – po šalies vadovo ir žemės ūkio ministro susitikimo žurnalistams ketvirtadienį sakė J. Neverovičius.
Anot jo, įvedant lubas signalizuojama, kad žemės ūkio verslas turi tapti skaidresnis.
„Lubos yra signalas apie tai, kad žemės ūkyje turi įvykti pokyčiai, tai taip pat yra skaidrinimas, signalas, kad žemės ūkio sektoriuje mažėtų pilkoji zona, kad atlyginimai ir kiti dalykai būtų atskaitomi oficialiai tam, kad būtų galima pritaikyti ir atskaitas nuo lubų“, – teigė J. Neverovičius.
Patarėjo teigimu, susitikime pritarta ir kitiems A. Palionio pasiūlymams – papildomą paramą teikti turintiems iki 50 hektarų (dabar riba yra iki 30 ha), bei įvesti progresinius mokesčius tiesioginėms išmokoms.
„Svarbiausia žinutė yra tai, kad siūlomos priemonės, kurios suteiks daugiau lėšų mažesniems ūkiams“, – teigė J. Neverovičius.
„Pavyzdžiui, pirmųjų hektarų didinimas nuo 30 iki 50, progresinė mokesčių sistema tiesioginėms išmokoms, kuri užtikrins apie 10 mln. eurų surinkimą ir jų paskyrimą į specialų fondą, kuris rems smulkesnius ūkius, inovacijas ir didesnę pridėtinę vertę kuriančias investicijas žemės ūkyje“, – aiškino jis.
A. Palionis teigė, kad smulkūs ir vidutiniai ūkiai tokiu būdu gaus 25 proc. didesnes išmokas nei vidurkis.
„Jeigu žiūrėtume vidutines išmokas, tai smulkūs, vidutiniai ūkiai gaus maždaug 25 proc. didesnę išmoką, nei yra jos vidurkis. Šiuo metu realiai tokie ūkiai gauna apie 17 proc. (didesnę išmoką – BNS)“, – sakė ministras.
J. Neverovičius užsiminė, kad ateityje tiesioginių išmokų lubos galėtų dar mažėti, tačiau A. Palionis sako, jog naujojoje ES finansinėje perspektyvoje nėra daug pasirinkimų.
„Su lubomis daug variacijų neturime, tai nebent naujame laikotarpyje nuo 2028 metų sprendimai gali būti kitokie sprendimai priimti“, – sakė jis.
Tačiau jis pabrėžė, kad ES 2021-2027 metais valstybėms narėms paliko daug manevro laisvės.
„Jeigu žiūrėtume iš perskirstymo per progresinį mokestį, kuris yra tiesioginėms išmokoms ir kurį galėtume įsivesti, tuomet mes galėtume įdiegti savo variacijas“, – teigė ministras A. Palionis.
ES vadovams liepos pabaigoje patvirtinus 2021-2027 metų ES biudžetą, prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė įvesti šių išmokų lubas. Jo komandos atstovai iš pradžių teigė, kad maksimali išmokų suma galėtų būti apie 60 tūkst. eurų.
100 tūkst. eurų lubos kaip bendras tikslas buvo numatytas ir ES viršūnių susitikimo išvadose, kuriomis buvo patvirtintas naujasis daugiametis biudžetas.
ES vadovų patvirtintame 2021-2027 metų ES biudžete numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo 177 eurų už hektarą dabar iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų. Išmokos Baltijos šalių žemdirbiams buvo padidintos paskutiniame derybų etape.
